Civilinė sauga

Civilinė sauga tai – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.

Civilinės saugos būklė – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vykdomos veiklos įgyvendinant teisės aktų jiems pavestas funkcijas civilinės saugos srityje atitiktis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Teikiamos paslaugos civilinės saugos srityje:

Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimas

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau ESVP) – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

ESVP tikslas – padėti ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovui organizuoti ir koordinuoti ūkio subjekto ar kitos įstaigos darbuotojų ir lankytojų veiksmus įvykio metu, taip pat Rekomendacijose numatytais atvejais padėti ūkio subjekto ar kitos įstaigos vadovui ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, jei teisės aktų nustatyta tvarka jis turi būti sudaromas, organizuoti ir koordinuoti įvykio likvidavimą ir jo padarinių šalinimą ir įgyvendinti kitas dėl įvykio būtinas vykdyti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme.

ESVP rengiamas atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę. Jeigu ūkio subjekte, kitoje įstaigoje nustatyti keli pavojai (pvz., gaisras, sprogimas arba didelio pavojingųjų medžiagų kiekio išsiveržimas į aplinką), plane aprašomi veiksmai ir priemonės turi užtikrinti maksimalią ūkio subjekto, kitos įstaigos civilinės saugos sistemos parengtį kiekvieno pavojaus atveju.

ESVP peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas, atsižvelgiant į ūkio subjekto, kitos įstaigos civilinės saugos sistemos parengčiai užtikrinti įtaką turinčius veiksnius (pvz., įvykus įvykiui, po civilinės saugos pratybų, atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems galimų įvykių riziką ir mažinantiems darbuotojų saugumą), bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Pagrindinis norminis teisės aktas nustatantis pareigą parengti ir suderinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (ESVP) yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1-37, kuriuo yra patvirtinti “Kriterijai  ūkio subjektams ir  kitoms   įstaigoms, kurių  vadovai turi organizuoti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą ir ūkio subjektams, kurių vadovai  turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą“. Skiriamos 2 pagrindinės grupės, kurioms numatyta ši pareiga:

1) kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą, dėl kurių galėtų susidaryti ekstremalioji situacija ir

2) kuriuose pagal vykdomos veiklos pobūdį nuolatos ar laikinai būna žmonių (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdantys ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kai juose vienu metu gali būti 50 ar daugiau pagal minėtą programą besimokančių žmonių; socialinės globos įstaigos ir laikino apnakvindinimo paslaugas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, kai jose vienu metu gali būti 50 ar daugiau žmonių; teikiantys apgyvendinimo paslaugas (viešbučiai, moteliai, svečių namai ir kt.), kai juose vienu metu gali būti 100 ar daugiau žmonių ir kt.

ESVP rengiamas vadovaujantis šiais pagrindiniais norminiais teisės aktais:

1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1-189 “Dėl galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo” ir

2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-70 “Dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios rekomendacijos nuo 2016 05 01 pakeistos. Tai reiškia, kad visi iki 2016 05 01 ūkio subjektuose, kituose įstaigose parengti ESVP (planai) privalo būti iš naujo peržiūrėti ir atnaujinti.

Taip pat būtina naudotis šiais bei kitais norminiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 “Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo” ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 “Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo”.

Kad teisingai parengti ESVP (ekstremaliųjų situacijų valdymo planą), juridinio asmens vadovas turi skirti daug dėmesio šiai sričiai, turėti nemažai civilinės saugos žinių, skirti daug brangaus laiko arba turėti etatinį civilinės saugos specialistą, kuris užtikrintų gerą civilinės saugos būklę.

Ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plano rengimas

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovai privalo vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, t.y. numatant ir įgyvendinant priemones, mažinančias avarinių situacijų, įvykių ar ekstremaliųjų įvykių kilimo tikimybę ir (ar) švelninančias jų daromą poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai, taip pat:

1. informuojant darbuotojus apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir veiksmus avarinių situacijų atvejais;

2. aprūpinant darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;

3. organizuojant civilinės saugos pratybas ir darbuotojų mokymą.

Ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones numato rengdami ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus.

Kad teisingai parengti ESPPP (ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą), juridinio asmens vadovas turi skirti daug dėmesio šiai sričiai, turėti nemažai civilinės saugos žinių, skirti daug brangaus laiko arba turėti etatinį civilinės saugos specialistą, kuris užtikrintų gerą civilinės saugos būklę.

Civilinės saugos valstybės tarnautojų, ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų mokymas darbo vietoje pagal „tipinę civilinės saugos mokymo programą“

LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad ūkio subjektokitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą (Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas).

LR Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 patvirtinto “Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo” 20 punkte numatyta, jog ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose.

Patį mokymosi procesą ir reikalavimus jam detalizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2010 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 1-219 „Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu yra patvirtinos „Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų tipinė civilinės saugos mokymo programa“ ir „Ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų tipinę civilinės saugos mokymo programa“.

Atsižvelgiant į šių programų 4 punktus – darbuotojų (valstybės tarnautojų) civilinės saugos mokymui jų darbo vietose pagal vieną iš šių programų kasmet turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 valandos.

Nuo 2016 09 10 įsigaliojo nauja redakcija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2010 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1-219 „Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo“, pagal kurią yra atsisakyta praktinių įgūdžių tikrinimo, papildytos civilinės saugos mokymo temos.

Ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo plano ir mokymo tvarkos aprašo rengimas

LR Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 patvirtinto “Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo” 33 punkte numatyta, jog ministerijose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, savivaldybių administracijose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

Taigi aukščiau paminėtų juridinių asmenų vadovai užtikrindami tinkamą civilinės saugos būklę privalo rengti civilinės saugos mokymo planus ir parengti mokymo tvarkos aprašą.

Civilinės saugos pratybų organizavimas

LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad ūkio subjektokitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą.

To paties įstatymo 13 str. 4 d. 5 p. numatyta, jog ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją atsako už civilinės saugos organizavimą, pasirengimą ir reagavimą ekstremaliosios situacijos metu ir Vyriausybės nustatyta tvarka pagal kompetenciją rengia civilinės saugos pratybas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 priėmė “Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašą”, kuriuo remiantis visi juridiniai asmenys turintys arba privalantys turėti ir suderinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus – turi organizuoti ir darbuotojų (valstybės tarnautojų) civilinės saugos pratybas: 1) funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai; 2) stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2011 m. liepos 18 d. priėmė įsakymą Nr. 1-225 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame buvo nustatyta bendra pratybų organizavimo ir vertinimo tvarka.

Prekyba kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo ženklais

1 vnt. kaina € 3,00

Civilinės saugos būklės patikrinimus nustatyta tvarka atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir savivaldybių administracijų (toliau – patikrinimus atliekantys subjektai) valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Už civilinės saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą:

526 straipsnis.      Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas
1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 14 iki 30 eurų ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 40 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 90 eurų.