Civilinė sauga

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau ESVP) – savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiksmų ir priemonių planas, užtikrinantis materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

ESVP tikslas – padėti ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovui organizuoti ir koordinuoti ūkio subjekto ar kitos įstaigos darbuotojų ir lankytojų veiksmus įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos metu, taip pat Rekomendacijose numatytais atvejais padėti ūkio subjekto ar kitos įstaigos vadovui ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, jei teisės aktų nustatyta tvarka jis turi būti sudaromas, organizuoti ir koordinuoti įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jų padarinių šalinimą ir įgyvendinti kitas dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos būtinas vykdyti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“ nuostatas.

ESVP rengiamas atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę. Plane aprašomi veiksmai ir priemonės turi užtikrinti maksimalią ūkio subjekto, kitos įstaigos civilinės saugos sistemos parengtį galimų pavojų, kuriems nustatyta labai didelė ir didelė rizika, atvejais.

ESVP  tikslinimas – plane esančios informacijos pakeitimas ir (ar) papildymas. Ilgainiui gali keistis ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojai, jų telefonų numeriai, materialinių išteklių žinynuose, kalendoriniuose veiksmų planuose, schemose pateikti duomenys ir t. t. Tikslinimo procedūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus arba atsiradus pasikeitimams. Esant poreikiui, apie atliktus patikslinimus elektroninio ryšio priemonėmis, informuojamos planą įgyvendinančios institucijos.

ESVP atnaujinimas – procesas, kai planas  peržiūrimas iš esmės ir parengiama nauja plano redakcija. Plano atnaujinti rekomenduojama ne rečiau kaip  kartą per 3 metus arba atsižvelgiant į ūkio subjekto, kitos įstaigos civilinės saugos sistemos parengčiai užtikrinti įtaką turinčius veiksnius (pvz., įvykus įvykiui, po civilinės saugos pratybų, atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems galimų įvykių riziką ir mažinantiems darbuotojų saugumą), arba ūkio subjekto, kitos įstaigos steigėjo nurodymu. Atnaujintas planas turi būti suderintas Rekomendacijų 9 punkte numatyta tvarka. Atnaujinto plano kopijos arba skaitmeninės jų versijos išsiunčiamos planą derinančioms institucijoms, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurias numatoma pasitelkti kaip remiančiąsias.

9 p. – Ūkio subjektai, nurodyti Kriterijų 2 punkte, plano projektą derina su ministerija, kurios veiklos sritis (sektorius) apima ūkio subjekto vykdomą veiklą ar veiklos pobūdį, nepriklausomai nuo to, ar ministerija įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens savininkės ar juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas tame ūkio subjekte ir savivaldybe, kai ūkio subjektas turi prievolę dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, numatytą Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Kiti ūkio subjektai, kitos įstaigos vadovas plano projektą derina su ūkio subjekto, kitos įstaigos steigėju ir kitais ūkio subjektais, kitomis įstaigomis, kurias numato pasitelkti kaip remiančiąsias, ir jį patvirtina. Plano projektas ir (ar) jo tikslinimai, atnaujinimai gali būti derinami elektroninio ryšio priemonėmis.

Ūkio subjektai ir kitos įstaigos pagal galimybes užtikrina plano tikslinimo, atnaujinimo bei plano kopijų (plano išrašų) skirstymo fiksavimą skaitmeniniu formatu elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje.

Pagrindinis norminis teisės aktas nustatantis pareigą parengti ir suderinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (ESVP) yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1-37, kuriuo yra patvirtinti “Kriterijai  ūkio subjektams ir  kitoms   įstaigoms, kurių  vadovai turi organizuoti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą ir ūkio subjektams, kurių vadovai  turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą“. Skiriamos 5 pagrindinės grupės, kurioms numatyta ši pareiga:

1) kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą, dėl kurių galėtų susidaryti ekstremalioji situacija;

2) kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą;

3) kurios privalo užtikrinti svarbiausių kultūros paveldo objektų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;

4) kurios užtikrina gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų  tęstinumo užtikrinimas; socialinės paramos tęstinumo užtikrinimas; švietimo paslaugų tęstinumo užtikrinimas: kitos įstaigos, ūkio subjektai, teikiantys formaliojo švietimo paslaugas, kai juose vienu metu (darbuotojų ir mokinių) gali būti 100 ar daugiau žmonių bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdantys ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kai juose vienu metu gali būti (darbuotojų ir auklėtinių) 50 ar daugiau žmonių; komunalinių paslaugų teikimo užtikrinimas).

5) ūkio subjektai, kurie verčiasi apdirbamąja gamyba pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, kai juose ar jo struktūriniame padalinyje vienu metu dirba 100 ar daugiau žmonių.

ESVP rengiamas vadovaujantis šiais pagrindiniais norminiais teisės aktais:

1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1-189 “Dėl galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo” ir

2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-70 “Dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios rekomendacijos nuo 2022 11 18 įsigaliojo pakeistos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1-619 (1.4 E)/2022, kurio 2 punkte numatyta pareiga ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms atlikti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atnaujinimą per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo.

Taip pat būtina naudotis šiais bei kitais norminiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 “Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo” ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 “Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo”.

Kad teisingai parengti ESVP (ekstremaliųjų situacijų valdymo planą), juridinio asmens vadovas turi skirti daug dėmesio šiai sričiai, turėti nemažai civilinės saugos žinių, skirti daug brangaus laiko arba turėti etatinį civilinės saugos specialistą, kuris užtikrintų gerą civilinės saugos būklę.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovai privalo vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, t.y. numatant ir įgyvendinant priemones, mažinančias avarinių situacijų, įvykių ar ekstremaliųjų įvykių kilimo tikimybę ir (ar) švelninančias jų daromą poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai, taip pat:

1. informuojant darbuotojus apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir veiksmus avarinių situacijų atvejais;

2. aprūpinant darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;

3. organizuojant civilinės saugos pratybas ir darbuotojų mokymą.

Ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones numato rengdami ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus.

Kad teisingai parengti ESPPP (ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą), juridinio asmens vadovas turi skirti daug dėmesio šiai sričiai, turėti nemažai civilinės saugos žinių, skirti daug brangaus laiko arba turėti etatinį civilinės saugos specialistą, kuris užtikrintų gerą civilinės saugos būklę.

LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą (Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas).

LR Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 patvirtinto “Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo” 20 punkte numatyta, jog ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose.

Patį mokymosi procesą ir reikalavimus jam detalizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2010 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 1-219 „Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu yra patvirtinos „Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų tipinė civilinės saugos mokymo programa“ ir „Ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų tipinę civilinės saugos mokymo programa“.

Atsižvelgiant į šių programų 4 punktus – darbuotojų (valstybės tarnautojų) civilinės saugos mokymui jų darbo vietose pagal vieną iš šių programų kasmet turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 valandos.

Nuo 2016 09 10 įsigaliojo nauja redakcija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2010 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1-219 „Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo“, pagal kurią yra atsisakyta praktinių įgūdžių tikrinimo, papildytos civilinės saugos mokymo temos.

LR Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 patvirtinto “Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo” 33 punkte numatyta, jog ministerijose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose, savivaldybių administracijose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo planus ir mokymo tvarkos aprašą tvirtina tų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

Taigi aukščiau paminėtų juridinių asmenų vadovai užtikrindami tinkamą civilinės saugos būklę privalo rengti civilinės saugos mokymo planus ir parengti mokymo tvarkos aprašą.

LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą.

To paties įstatymo 13 str. 4 d. 5 p. numatyta, jog ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją atsako už civilinės saugos organizavimą, pasirengimą ir reagavimą ekstremaliosios situacijos metu ir Vyriausybės nustatyta tvarka pagal kompetenciją rengia civilinės saugos pratybas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 priėmė “Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašą”, kuriuo remiantis visi juridiniai asmenys turintys arba privalantys turėti ir suderinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus – turi organizuoti ir darbuotojų (valstybės tarnautojų) civilinės saugos pratybas: 1) funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai; 2) stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2011 m. liepos 18 d. priėmė įsakymą Nr. 1-225 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame buvo nustatyta bendra pratybų organizavimo ir vertinimo tvarka.